Maldos namai

Biržų Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia

Bažnyčia turi baroko ir klasicizmo bruožų. Ji buvo kelis kartus statyta ir griauta. 1853–1861 m. Jonas Tiškevičius pastatė mūrinę šv. Jono Krikštytojo bažnyčią, stovinčią iki šiol.

Adresas: Radvilos g. 5, Biržai

Biržų evangelikų reformatų bažnyčia

Neogotikos stiliaus bažnyčia primena Radvilas, kurie rėmė ir platino šį tikėjimą. Ji tapo Šiaurės Lietuvos reformacijos centru. Bažnyčioje išlikęs vientisas unikalus neogotikinis interjeras. Visa bažnyčios vidaus įranga padaryta iš medžio.

Adresas: Reformatų g. 2, Biržai

Pabiržės Švč. Trejybės bažnyčia

Bažnyčia neogotikinė, stačiakampio plano, dvibokštė. Įrengti 3 altoriai. Šventoriaus tvora akmenų mūro, su plytų mūro trijų angų vartais. Varpinė, pastatyta 1772 m. – liaudies architektūros paminklas. Klebonijos namas barokinis, pastatytas 1785 ar 1796 m.

Adresas: Bažnyčios a 1, Naciūnai

Suosto Šv. Kryžiaus Išaukštinimo bažnyčia

Kunigas Juozas Šarkevičius Suosto dvare 1720 m. pastatė medinę bažnyčią, įrengė 3 altorius ir 8 registrų vargonus. 1828 m. Suoste apsigyveno kunigas Vincentas Tilvidavičius. Jis padidino koplyčią. Į pristatytą bokštą įkelti 2 varpai (1915 m. išvežti į Rusiją). 2001 m. bažnyčia sudegė, po kelerių metų atstatyta. 2007m. gegužės 13 d. Suosto Šv. Kryžiaus Išaukštinimo bažnyčia - konsekruota.

Adresas: Biržų g. 2, Suosto k.

Germaniškio Šv. Kryžiaus Išaukštinimo bažnyčia

Suoste 2001 m. sudegus senajai medinei bažnyčiai, maldos namai buvo įkurti Germaniškyje, buvusios valgyklos pastate. Parapijiečiai nebuvo ja patenkinti, nes gretimoje salėje vykdavo jaunimo šokiai, kiti renginiai, todėl buvo įsigytas anksčiau gaisre nukentėjęs parduotuvės pastatas. Koplyčią 2005 m. už suaukotas lėšas pastatė vietiniai meistrai, vadovaujami Augusto Skadinio.

Adresas: Nemunėlio g. 51, Germaniškis

Skrebiškių koplyčia

Mauzoliejinė kapinių koplyčia, pastatyta 1848 m. . Akmens mūro koplyčia-mauzoliejus yra liaudies architektūrai artimų formų. Pagrindinį fasadą skaidančios puskolonės yra be kapitelių, nišos pusapskričių arkų su užkarpėlėmis. Pastogėje įmūrytos girnapusės primena liaudies meistrų statinius. Žinoma, kad koplyčios interjerą puošė XIX a. pirmoje pusėje įrengtas altorius su švč. Apolonijos ir šv. Kostkos paveikslais. Altorius dabar saugomas Biržų muziejuje.

Adresas: Kraštų g. 1, Skrebiškių k.

Vabalninko Švč. Mergelės Marijos ėmimo į dangų bažnyčia

Bažnyčia saikingų klasicistinių ir puošnių neobarokinių formų, bazilikinė, stačiakampio plano, dvibokštė. Šventoriuje stovi akmenų, skaldos ir plytų mūro 2 aukštų varpinė (pastatyta 1803–1805 m.).

Adresas: S. Nėries g. 4, Vabalninkas

Nemunėlio Radviliškio Švč. Mergelės Marijos bažnyčia

1854 m. grafas Jonas Tiškevičius savo lėšomis pastatė dabartinę bažnyčią. Iš kitų Lietuvoje esančių netinkuoto akmenų mūro bažnyčių ji išsiskiria turtingai dekoruota išore. Bažnyčia yra su istoristiniais ir klasicizmo elementais, stačiakampio plano, vienabokštė.

Adresas: Biržų g. 1, Nemunėlio Radviliškis

Nemunėlio Radviliškio evangelikų reformatų bažnyčia

Pirmąją Nemunėlio Radviliškio evangelikų reformatų bažnyčią 1590 m. fundavo kunigaikštis Kristupas Radvila Perkūnas. 1789 m. bažnyčia sudegė. Dabartinė neoromaninio stiliaus raudonų plytų bažnyčia pastatyta 1887–1890 m.

Adresas: Santakos g. 1, Nemunėlio Radviliškis

Papilio Nekaltosios Švč. Mergelės Marijos bažnyčia

Pastatyta iš akmenų mūro 1936 m. Neoromaninė, turi moderniosios architektūros bruožų - stačiakampio plano su siauresne apside, žemomis zakristijomis, vienabokštė. Vidus 3 navų, atskirtų pilioriais, įrengti 3 altoriai. Lubos gelžbetoninės. Šventoriaus tvora akmenų mūro.

Adresas: Rožių g. 18, Papilys

Papilio evangelikų reformatų bažnyčia

Viena seniausių Lietuvos evangelikų reformatų parapijų, istoriniuose šaltiniuose minima nuo 1593 m. Viena iš svarbių Biržų - Dubingių kunigaikščių Radvilų tėvonijos žemių. Čia gimė kunigaikštis Jonušas Radvila. Dabartinė bažnyčia pastatyta 1785 m. Per II-ąjį pasaukinį karą buvo labai apgriauta. Kunigo Mykolo Franko dėka 1947 m. atstatyta.

Adresas: Rožių g. 44, Papilys

Smilgių Nukryžiuotojo Jėzaus bažnyčia

Apie 1757 m. bajoras Karolis Ciolkovičius Smilgių bajorkaimyje pastatė koplyčią. Šiai suirus, 1862 m. nupirkta nenauja Pabiržės kapų koplyčia ir, pakeitus supuvusius sienojus, pastatyta Smilgiuose. Dabartinė bažnyčia mūrinė, neoklasicizmo stiliaus, stačiakampio plano, vienabokštė, pastatyta 1942 m.

Adresas: Bažnyčios g. 8, Smilgiai

Kupreliškio Šv. Arkangelo Mykolo bažnyčia

Bažnyčia medinė, liaudės architektūros formų., stačiakampio plano, bebokštė.

Pirmoji (dvaro) koplyčia Kupreliškio kapinėse pastatyta 1787 m. Raudondvario savininkė Elžbieta Kušeliauskienė 1861 m. pastatė bažnyčią. Ji turėjo 3 registrų vargonus, 2 varpus. Kunigo J. Ramono rūpesčiu 1898 m. bažnyčia išplėsta: pristatyta presbiterija ir 2 zakristijos, padidinta klebonija.

Adresas: Kupiškio g. 12, Kupreliškio mstl.

Geidžiūnų Šv. Angelų sargų bažnyčia

Medinė, liaudies architektūros formų. Iš nugriautos Nemunėlio Radviliškio bažnyčios medžiagos 1856 m. kaimo kapinėse pastatyta koplyčia. Lukas Kaziūnas, 1886 m. gavęs leidimą remontuoti koplyčią, senąją nugriovė ir pastatė naują, nepaisydamas policijos įspėjimų. Koplyčią 1888 m. pašventino Juozapas Rimkevičius. Vidaus reikalų ministras įsakė koplyčią apleisti. Pamaldos joje leistos laikyti tik už mirusiuosius ir per atlaidus. Kunigo J. Janulionio rūpesčiu 1917 m. padidinta koplyčia tapo filija, įrengtas naujas altorius, pastatyta klebonija.

Adresas: Bokšto g. 1, Geidžiūnai

Kvetkų Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia

Kvetkų filija minima 1744 m. Dvarininkai Kamarauskai Kvetkuose 1770 m. įkūrė reguliariųjų atgailos kanauninkų vienuolyną. 1769 m. įsteigta parapija. Pranciškus Kamarauskas 1772 m. pastatė bažnyčią.

Bažnyčia medinė, pastatyta 1875 m., liaudies architektūros formų, turi ir baroko bruožų, lotyniško kryžiaus plano, neobazilikinė, su trisiene apside, 2 zakristijomis, dvibokštė. Vidus 3 navų. Centrinę navą dengia cilindrinis skliautas. Yra 6 altoriai. Šventoriaus tvora akmenų mūro. Jame stovi neorenesansinė triaukštė mūrinė varpinė su rūsiu.

Adresas: Vytauto g. 12, Kvetkų k.

Lebeniškių Šv. Nikandro cerkvė

Cerkvė pastatyta 1909 m. pirklio I. Markovo lėšomis (5000 rublių). Tuo metu čia gyveno apie 50 rusų šeimų, kurios šventyklai skyrė žemės, o caro valdžia davė medienos. 1924 m. čia buvo 150 tikinčiųjų, kuriais rūpinosi šventikas iš Gegabrastos. Čia iki savo mirties 1954 m. dirbo Nikolajus Krukovskis, vėliau kas mėnesį į cerkvę atvykdavo šventikas iš Rokiškio.

Adresas: Lebeniškiai

Kuprių Šv. Stanislovo koplyčia

Istoriniuose šaltiniuose teigiama, jog Kuprių šv. Stanislovo koplyčia pastatyta vietos gyventojų 1746 m. Anksčiau buvo priimta mirusįjį atlydėti į koplytėlę ir palikti vieną. Artimieji namuose ruošdavosi laidotuvėms. Laidojimo tradicijos ilgainiui pasikeitė, bet kartais pageidaujama, kad velionio karstas dar būtų įnešamas į koplytėlę. Aukojamos gedulingos Mišios. Po 35 metų pertraukos, 2014 m. atliktas koplyčios remontas.

Adresas: Kuprių k.

Ančiškių Šv. Jokūbo koplyčia

Pasak istorijos šaltinių, pastatyta 1736 m. kaimo gyventojų. Atnaujinta 2005-2008 m., yra viena iš veikiančių ir prižiūrimų medinių koplyčių. Čia vyksta atlaidai, pamaldos, laidotuvės. Tradiciniai Šv. Jokūbo atlaidai sukviečia buvusius ir dabartinius ančiškiečius ir aplinkinių kaimų gyventojus.

Koplyčios priekyje kyšo plokščia choro siena su frontonu, paremta žemais kresnais stulpeliais. Tai gana plačiai Lietuvoje paplitusių koplyčių tipas.

Adresas: Ančiškiai

Deikiškių Šv. Elenos koplyčia

1716 m. Deikiškiuose pastatyta šv. Elenos koplyčia, 1736 m. ji perstatyta. Paprastai koplyčia atveriama per Šv. Elenos ir Angelų sargų atlaidus bei į anapilį Deikiškiuose palydint iš šio krašto kilusius žmones. Kapinėse palaidota rašytojo Vinco Mykolaičio-Putino žmona Emilija Kvedaraitė-Mykolaitienė. Prie pagrindinio tako link koplyčios stovi medinis, papuoštas ornamentais kryžius su koplytėle.

Adresas: Deikiškių k.

Jasiuliškių Šv. Antano koplyčia

Koplyčioje pamaldos vyksta tik du kartus per metus: birželio mėnesį per Šv. Antano atlaidus ir lapkričio 1-ąją – per Visus Šventus. Koplytėlė būna atvira, kai tenka laidoti kurį nors bendruomenės narį. 1997 m. įtraukta į LR Kultūros vertybių registrą. Jasiuliškių kapinėse yra palaidota Balio Sruogos artimųjų.

Adresas: Jasiuliškių k.

Lamokėlių Šv. Jurgio koplyčia

Pasak legendos, ankstų rytą vieškeliu ėjusi mergaitė pamatė ant kalnelio stovintį raitelį ant balto žirgo. Visi nutarė, kad tai buvo pasirodęs šv. Jurgis ir nurodė koplyčios statymo vietą. Ant to kalnelio parapijos žmonės ir pastatė koplyčią, kurią pavadino Šv. Jurgio vardu. Ir nuo tos dienos buvo pradėtos švęsti Jurginės pamaldos, o vėliau rudenį Šv. Pranciškaus kermošius.

Adresas: Lamokėlių k.

Šukionių Šv. Mato koplyčia

Šukionių koplyčia pastatyta 1746 m. Priklauso Vabalninko Švč. M. Marijos Ėmimo į dangų parapijai, įtraukta į turistinį maršrutą „Biržų krašto medinės bažnyčios ir koplyčios“. Rugsėjo pabaigoje šukioniečiai švenčia tradicinius Šv. apaštalo evangelisto Mato atlaidus.

Adresas: Sodžiaus g. 9, Šukionių k.

Dilių Švč. Jėzaus širdies koplyčia

Liaudies architektūros formų koplyčia pastatyta 1777 m. kapinėse. Ant koplyčios atminimo lenta skelbia, kad 1809–1812 m. čia tarnavo Antanas Strazdas. Priešais stūkso nedidelis akmuo, ant kurio sėdėdamas, anot žmonių pasakojimų, sukūrė giesmę „Pulkim ant kelių...“. Strazdas buvo Vabalninko parapijos Dilių filijos kunigas, kurio pareiga buvo švenčių dienomis atlaikyti pamaldas už koplyčios fundatorių F. Koplevskį ir jo giminę, tačiau dėl nesutarimų su Vabalninko klebonu ir dvarininkais turėjo išvykti. Diliuose Strazdas parašė keletą eilėraščių, kurie buvo išleisti 1814 m. Vilniuje ir išplatinti vietinėse parapijose.

Adresas: Dilių kapinės

Kvedariškio Švč. Dievo Motinos ėmimo į dangų sentikių cerkvė

Tai veikiantys sentikių Fiodoriškio bendruomenės maldos namai Kvedariškyje. Medinė cerkvė yra lakoniškų formų, statyta XIX a. pab, jos siluetas primena įprasto gyvenamojo namo tūrį. Pastatas stačiakampio plano su siauresniu prieangiu, bebokštis, dengtas dvišlaičiu stogu.

Adresas: Upės g. 12, Kvedariškis

Mieleišių Šv. Juozapo ir Švč. Teresės Kūdikėlio Jėzaus koplyčia

Mauzoliejinė kapinių koplyčia, įtraukta į LR Kultūros paveldo registrą. Mieleišių koplyčią 1939–1940 m. pastatė savo lėšomis Adolfas Sabaliauskas–Žalia Rūta (1873–1950) – kanauninkas, tautosakininkas, vertėjas, vyriausiasis Lietuvos kariuomenės kapelionas. Jis pats ir ilsisi kriptoje po altoriumi, o visai netoli koplytėlės jo artimųjų – brolio Stanislovo, tėvų, senelių kapai. Prie galinės lauko sienos pritvirtinta paminklinė atminimo lenta. Statinį suprojektavo arch. Jonas Kova-Kovalskis.

Adresas: Mieleišių kapinės

Biržų jungtinė metodistų bažnyčia

Biržų metodistų bendruomenė yra viena iš 11 šiuo metu Lietuvoje veikiančių jungtinės metodistų bažnyčios bendruomenių, įkurta 1923 m. kunigo Oskaro Kaufmano. Po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo, metodistai savo veiklą Biržuose atnaujino 1997 m., įsikūrę Kęstučio gatvėje. 2001 m. prie bažnyčios atidarytas pagalbos centras, kuris vėliau tapo vaikų ir jaunimo dienos centru socialiai remtinoms šeimoms. Be to, parapijoje veikia įvairios socialinės programos ir iniciatyvos, kaip namų slauga, moterų dienos centrai, vaikų vasaros stovyklos, jaunimo varpelių muzikos ansamblis.

Adresas: Kęstučio g. 25, Biržai

Biržų evangelikų liuteronų bažnyčia

2013 m. rekonstruota ir pašventinta mūrinė bažnyčia šiuo metu įsikūrusi parapijos buvusiame vargonininkų name. Vokietijos liuteronų bažnyčių organizacijos „Gustav Adolf Werk“ ir „Martin Luther Bund“ padėjo iš esmės atnaujinti šią bažnyčią. Pastatytas iš JAV atsiųstas altorius, sakykla ir krikštykla, iš Vokietijos atvežti vargonai, kuriuos 2011 m. padovanojo kunigo našlė iš Berlyno Angela Jaenicke. Antrajame bažnyčios aukšte įrengtas butas parapijos kunigui.

Adresas: Kilučių g. 5, Biržai

Biržų sekmininkų bažnyčia

1912 m. birželio 3 d. iš Amerikos grįžęs Petras Viederis įregistravo pirmąją Lietuvoje Biržų sekmininkų bažnyčią. Tai buvo pirmoji įregistruota sekmininkų bažnyčia tuometinėje Rusijos imperijoje. Pavadinimas „sekmininkai“ siejamas su sekminių diena, Šventosios Dvasios išliejimu, aprašomu Šventąjame rašte, Apaštalų darbų knygoje 2 skyriuje.

Adresas: Kęstučio g. 12, Biržai