Gamtos objektai
Išskirtinės lankytinos vietos gamtoje: karstinės įgriuvos ir ežerėliai, dolomitinės atodangos, šiauriausias Lietuvos taškas, parkai, pažintiniai takai.
Širvėnos ežeras
Širvėnos ežeras yra seniausias dirbtinis vandens telkinys Lietuvoje suformuotas 1575 m. užtvenkus dvi per Biržus tekančias upes. Ežero atsiradimas siejamas su Biržų gynybinės tvirtovės statyba. Pelkėtoje vietoje išsiliejęs beveik 400 ha ploto tvenkinys patikimai saugojo pilį ir miestą iš šiaurinės pusės. Dabar Širvėnos ežero plotas yra apie 325 ha.
Koordinatės: 56.211191, 24.769184
Nemunėlio - Apaščios upių santaka
Vaizdingame slėnyje galima pasigrožėti Nemunėlio ir Apaščios upių santakos vaizdu. Iki santakos veda takelis ir laipteliai žemyn į slėnį. Kitoje Nemunėlio upės pusėje - Latvija. Šalia santakos, XVII a. buvo pastatyti Radvilų bastioninio tipo gynybiniai įtvirtinimai.
Koordinatės: 56.400754, 24.769206
Smardonės šaltinis
Smardonės šaltinis trykšta iš karstinės įgriuvos ir duoda pradžią Smardonės upeliui. Vanduo dėl sieros vandenilio kvapo ir kartėlio anksčiau buvo naudojamas duonai kepti, maudytis ir gydytis. Pirmieji rašytiniai šaltiniai apie gydomąsias savybes siekia 1587 metus.
Koordinatės: 56.20011, 24.623167
Šiauriausias Lietuvos taškas
Norėdami pasiekti šiauriausią Lietuvos tašką, važiuokite link šiauriausio Lietuvos kaimo, Aspariškių. Nuo Aspariškių iki šiauriausio taško palei Nemunėlį pėsčiomis reikia nueiti ~3 km. Takas veda miško keliuku.
Nors tikrasis šiauriausias Lietuvos taškas yra Nemunėlio upės viduryje, sausumos tašką aplankyti yra kur kas paprasčiau. Vietą žymi specialus medinis ženklas su koordinatėmis.
Aspariškiai: 56.442227, 24.908507
Šiauriausias Lietuvos taškas: 56.450138, 24.883909
Biržų giria
Senųjų Lietuvos girių karalienė garsėja savo dydžiu ir ypač turtinga biologine įvairove. Didžiausią gamtos mylėtojų dėmesį traukia dėl žvirblinių ir uralinių pelėdų bei vilkų ir lūšių. Čia kartais užklysta ir meškos. Biržų girioje, gausiau nei bet kur kitur Lietuvoje, gyvena uralinės pelėdos, kurios yra lengvai pastebimos dėl savo nebaikštumo ir įspūdingo grožio.
Jurgio Bielinio ąžuolas
Purviškių kaime auga ir šakojasi, didingas ir gražus medis - Knygnešio Jurgio Bielinio ąžuolas. Praėjusiame šimtmetyje, represijų metais, čia buvo slepiama lietuviška spauda, pasikeičiama laiškais ir kt. susitarimo ženklais su šeima.
Prie ąžuolo guli didžiulis akmuo, kurį melioratoriai atgabeno nuo palaukės. Ir po juo knygnešys buvo įsirengęs slėptuvę. Akmuo sveria apie dvidešimt tonų. Akmenyje iškalta jauna, tvirto knygnešio figūra. Autorius - A. Švenčionis.
Koordinatės: 56.320505, 24.699904
Parkai, pažintiniai takai
Eko basų kojų parkas
Specialiai įrengtu taku einama įvairiais paviršiais. Akmenys, smėlis, medis, kankorėžiai ir vanduo suteikia daug aštrių pojūčių. Tai ne tik smagi atrakcija, bet ir sveika procedūra. Parko lankymas yra mokamas.
Koordinatės: 56.236585, 24.782811
Astravo dvaro parkas
Parko pradžia yra siejama su 1851 metais, kada buvo pradėti sodinti pirmieji medžiai. Astravo dvaro sodybos parkas įrengtas pusiasalyje. Jį riboja Apaščios upelis ir kanalas.
Koordinatės: 56.219755, 24.768659
Likėnų parkas
Medžių ir krūmų rūšių gausa, tvarka ir grožiu 15 hektarų mišraus plano Likėnų parkas pralenkia ne vieną parką. Jame įrengta aikštelių, yra tvenkinys, šaltinių. Parkas ribojasi su natūraliu mišku.
Koordinatės: 56.199425, 24.62617
Užušilių pažintinis takas
Pažintinio tako ilgis – 0,6 km. Keliaudami pažintiniu taku, susipažinsite su miško augalais, sužinosite įvairių gamtos pasaulio įdomybių. Taip pat rasite ir „Romantikų taką“. Prie pažintinio tako įrengta didžiulė poilsiavietė su stogine, laužaviete.
Koordinatės: 56.267024, 24.753646
Barsuko olos pažintinis -geologinis takas
Siekiant supažindinti su karstiniais reiškiniais, šalia „Barsuko olos“ buvo įrengtas 700 m ilgio geologinis takas su laiptais, tilteliais ir informaciniais stendais. Šis takas vingiuoja per 2,5 ha teritoriją, jungdamas žinomas smegduobes „Geologų duobė“, „Lapės ola“, „Barsuko ola“ ir kitas išraiškingas, senas smegduobes su devono uolienų atodangomis.
Koordinatės: 56.210062, 24.692833
Pažintinis takas Kirkilų kraštovaizdžio draustinyje
Pažintinis takas su pontoniniais tilteliais. Tai puiki galimybė pamatyti Kirkilų karstinius ežerėlius iš arčiau bei išvysti juose vykstančius procesus bei verdantį įvairių organizmų gyvenimą. Kirkilų karstiniai ežerėliai susiformavo vykstant karstiniams procesams ir yra jauniausi tokio tipo ežerėliai Europoje.
Koordinatės: 56.247913, 24.690966
Dauguviečio parkas
Koordinatės: 56.189112, 24.764452
Rotary takas
Koordinatės: 56.211371, 24.769763
Vabalninko parkas
Koordinatės: 55.983407, 24.746140
Pėsčiųjų ir dviračių takas palei Širvėnos ežerą
Tako pradžia prie PORTFOLIO aikštelės, 56.201923, 24.753957
NAUJAS! Pažintinis takas link Alyvų pusiasalio
600 m ilgio takas, pradžia prie Laisvalaikio parko paplūdimio
Karstinės įgriuvos
Biržų krašte pasakyti žodžiai „Kad tu prasmegtum..“ gali išsipildyti tiesiogine prasme. Požeminiam vandeniui gelmėse išplovus tirpius gipso, klinčių, dolomito, kreidos ar druskos klodus, įgriūva žemė – susidaro karstinės įgriuvos, vadinamos smegduobėmis. Jų rajone jau skaičiuojama apie 9000 ir nuolat daugėja.
Lapės ola
Ši beveik idealiai apskritos formos karstinė įgriuva išsiskiria 7,4 m gyliu ir dugne chaotiškai suvirtusiais dolomito bei gipso luitais. Pavadinimą smegduobė gavo dėl jos uolienų plyšiuose noriai besikuriančių lapių, o pavasarį čia galima išvysti ir unikalų reiškinį – žalčių tuoktuves.
Koordinatės: 56.21026, 24.691627
Geologų duobė
2003 m. atsivėrusi ir Lietuvos geologų profesinės šventės garbei pavadinta smegduobė. Vėliau susijungusi su šalia atsiradusia kita įgriuva, šiandien ji siekia apie 5 metrų gylį. Tai vaizdingas ir lengvai pasiekiamas geologinio paveldo objektas, esantis pažintiniame „Barsuko olos“ take.
Koordinatės: 56.210126, 24.693124
Karvės ola
Žymiausia ir didžiausia smegduobė. Sakoma, kad šioje vietoje prasmego karvė – prie uolos liko tik grandinės galas. Tai yra beveik apskrita, piltuviška karstinė smegduobė. Jos skersmuo 10-12 m, gylis apie 12,6 m. Duobės dugne yra atvira kiaurymė. 9 m gylio karstinės įgriuvos dugne yra 5 atšakos ir 1,5 m gylio požeminis ežeriukas. „Karvės ola“ dar aktyviai vystosi. Jos parametrai, urvų ilgis, smegduobės forma, kitos tuštumos keičiasi: 2023 m. dugne atsivėrė naujas urvas.
Koordinatės: 56.206752, 24.69427
Atodangos
Muoriškių atodanga
Atodanga yra natūrali, atsiradusi kaip Nemunėlio upės ilgalaikės giluminės ir šoninės erozijos pasekmė. Įspūdingiausias stačiasienės atkarpos ilgis palei Nemunėlio upę siekia 80 m, atodangos aukštis apie 7,5 m. Tai itin įsimenanti ir išvaizdi skardingo šlaito atkarpa Nemunėlio slėnyje.
Koordinatės: 56.411401, 24.803576
Dolomitinė atodanga Velniapilio ola
Apie šią vietą sukurta daug padavimų: pasakojama, kad tai buvusi velnio buveinė, kurioje prieglobstį rasdavo negandų apsupti kaimo vyrai. Velniapilio atodanga susideda iš devono periodo jūrinės ir lagūninės kilmės uolienų, jos aukštis siekia 5 m, ilgis – 8 m.
Koordinatės: 56.386155, 24.702876
