Gamtos objektai

Kirkilų karstiniai ežerai

Labai daug įgriuvų yra įsmukusios žemiau gruntinio vandens lygio ir dėl to virtusios ežerėliais. Čia yra ir pasivaikščiojimo takas - tai puiki galimybė stebėti šiuos unikalius vandens telkinius iš labai arti. Tai unikalus reiškinys Europoje, nes ežerėliuoe galima aptikti žaliųjų ir purpurinių sieros bakterijų kolonų, kurių dar randama tik Italijoje.

Koordinatės: 56.248237, 24.691336

Nemunėlio - Apaščios upių santaka

Vaizdingame slėnyje galima pasigrožėti Nemunėlio ir Apaščios upių santakos vaizdu. Iki santakos veda takelis ir laipteliai žemyn į slėnį. Kitoje Nemunėlio upės pusėje - Latvijos Respublika. Šalia, stovi Nemunėlio Radviliškio reformatų bažnyčia. Šalia santakos, XVII a. buvo pastatyti Radvilų bastioninio tipo gynybiniai įtvirtinimai.

Koordinatės: 56.400754, 24.769206

Smardonės šaltinis

Smardonės šaltinis, respublikinės reikšmės hidrogeologinis paminklas, trykšta iš karstinės įgriuvos ir duoda pradžią Smardonės upeliui. Vanduo dėl sieros vandenilio kvapo ir kartėlio anksčiau buvo naudojamas ne maistui, bet duonai kepti, maudytis ir gydytis. Pirmieji rašytiniai šaltiniai apie gydomąsias savybes siekia 1587 metus.

Koordinatės: 56.20011, 24.623167

Širvėnos ežeras

Širvėnos ežeras yra seniausias dirbtinis vandens telkinys Lietuvoje suformuotas 1575 m. užtvenkus dvi per Biržus tekančias upes, kuris saugojo tvirtovės bei miesto prieigas. Ežero atsiradimas siejamas su Biržų gynybinės tvirtovės statyba. Pelkėtoje vietoje išsiliejęs beveik 400 ha ploto tvenkinys patikimai saugojo pilį ir miestą iš šiaurinės pusės.

Dabar Širvėnos ežero plotas yra apie 325 ha.

Koordinatės: 56.211191, 24.769184

Biržų giria

Biržų giria gamtininkams – tai tarsi Meka musulmonams – nors kartą gyvenime privalai ten apsilankyti. Senųjų Lietuvos girių karalienė garsėja savo dydžiu, išlikusiais mažai žmogaus paliestais brandžių miškų plotais ir ypač turtinga biologine įvairove. Didžiausią gamtos mylėtojų dėmesį traukia dėl žvirblinių ir uralinių pelėdų bei vilkų ir lūšių. Čia kartais užklysta ir meškos. Biržų giria ypač garsėja uralinėmis pelėdomis, kurios čia gyvena gausiau nei bet kur kitur Lietuvoje, ir yra lengvai pastebimos dėl savo nebaikštumo ir įspūdingo grožio.

Kučgalio šaltinis

Kučgalio šaltinis turi ne bet kokią istoriją: yra pasakojama, kad 1946 metais Rusijoje pritrūko naftos ir jos rusai ieškojo net Lietuvoje. Buvo padaryta daugybė gręžinių, tačiau naftos rusams rasti nepavyko. Vietoj jos, šalia Kučgalio, iš gręžinio pradėjo tekėti vanduo. Bėgant laikui, buvo sumūryti pastatai, kol galiausiai pastatytas stogelis. 2015 metais vietovė aplink šaltinį buvo atnaujinta, sutvarkyta - įrengta laužavietė, sutvarkytas beržynėlis, pastatyta nauja pavėsinė bei atnaujintas stogas šaltiniui. Šaltinio vanduo patenka į Apaščios upę.

Koordinatės: 56.073855, 25.072484

Šiauriausias Lietuvos taškas

Norėdami pasiekti šiauriausią Lietuvos tašką, važiuokite link šiauriausio Lietuvos kaimo - Aspariškių. Nuo Aspariškių iki šiauriausio taško pagal Nemunėlį pėsčiomis dar reikia nueiti apie tris kilometrus. Takas veda miško keliuku, kas keletą kilometrų yra ženklai.

Nors tikrasis šiauriausias Lietuvos taškas yra Nemunėlio upės viduryje, sausumos tašką aplankyti yra kur kas paprasčiau. Vietą žymi specialus medinis ženklas su koordinatėmis.

Aspariškiai: 56.442227, 24.908507
Šiauriausias Lietuvos taškas: 56.450138, 24.883909

Rinkuškių (Juodelių) piliakalnis, vad. Velniakalniu

Juodelių kaime, akį patraukia mažiau nei 10 m aukščio kalnelis, vadinamas Velniakalniu arba Velnio pilimi. Vieną jo šlaitą vilgo Apaščia, kitą juosia vandeningų duobių kupos. Manoma, kad jis galėjo būti naudojamas kaip piliakalnis, saugojęs Vilniaus - Rygos kelią. Piliakalnį puošia medinė Velnio skulptūra.

Koordinatės: 56.244639, 24.734028

Jurgio Bielinio ąžuolas

Purviškių kaime auga ir šakojasi, didingas ir gražus medis - Knygnešio Jurgio Bielinio ąžuolas. Praėjusiame šimtmetyje, represijų metais, čia buvo slepiama lietuviška spauda, pasikeičiama laiškais ir kt. susitarimo ženklais su šeima.
Prie ąžuolo guli didžiulis akmuo, kurį melioratoriai atgabeno nuo palaukės. Ir po juo knygnešys buvo įsirengęs slėptuvę. Akmuo sveria apie dvidešimt tonų. Akmenyje iškalta jauna, tvirto knygnešio figūra. Autorius - A. Švenčionis.

Koordinatės: 56.320505, 24.699904

Užubalių telmologinis draustinis

DĖMESIO! Takas sunykęs. Rekomenduojamas tik pasiryžusiems pavaikštinėti ekstremaliau.

Užubalių telmologinis draustinis - tai kažkada veikęs durpynas. Šiandien čia - daugybės vandens ir sausumos augalų bei gyvūnų rojus. Bebrų namų - gausybė. Čia gyvenančių paukščių pulkai - ornitologų ir šiaip paukščių mylėtojų džiaugsmas. Gyvūnijai stebėti pastatytas ir apžvalgos bokštelis. Užubaliai - ideali vieta pabėgti nuo miesto triukšmų ir pabūti gamtos apsuptyje.

Koordinatės: 56.224345, 24.660989

Parkai, pažintiniai takai

Eko basų kojų parkas

Basų kojų parke specialiai įrengtu taku einama įvairiais paviršiais. Akmenys, smėlis, medis, kankorėžiai ir vanduo suteikia daug aštrių pojūčių. Tai ne tik smagi atrakcija, bet ir sveika procedūra, kadangi stimuliuojami paduose esantys aktyvūs taškai teigiamai veikia organizmą. Take įrengtos smagios dekoracijos, kurios traukia norinčius nusifotografuoti. Tai smagi atrakcija visai šeimai. Basų kojų parko lankymas yra mokamas.

Koordinatės: 56.236585, 24.782811

Astravo dvaro parkas

Parko pradžia yra siejama su 1851 metais, kada buvo pradėti sodinti pirmieji medžiai. Kiek vėliau, apie 1859–1861 metus, buvo tvarkomi parke buvusios alėjos, keliai. Specialių sąlygų reikalaujantiems augalams buvo įrengiama oranžerija.

Astravo dvaro sodybos parkas įrengtas pusiasalyje. Jį riboja Apaščios upelis ir kanalas. Parke šlama įvairiausi medžiai: baltosios tuopos, karpotieji beržai, europiniai maumedžiai ir ąžuolai. Žmonių akį traukia gėlynų margumas.

Koordinatės: 56.219755, 24.768659

Likėnų parkas

Medžių ir krūmų rūšių gausa, tvarka ir grožiu 15 hektarų mišraus plano Likėnų parkas pralenkia ne vieną parką. Jame įrengta aikštelių, yra tvenkinys, šaltinių. Parkas ribojasi su natūraliu mišku.

Koordinatės: 56.199425, 24.62617

Užušilių pažintinis takas

Pažintinio tako ilgis – 0,6 km. Keliaudami pažintiniu taku, susipažinsite su miško augalais, sužinosite įvairių gamtos pasaulio įdomybių. Taip pat rasite ir "Romantikų taką", kuris vingiuoja per mišką, o pakeliui matysite lenteles su informacija kokie augalai ir gyvūnai čia yra. Prie pažintinio tako įrengta didžiulė poilsiavietė su stogine, laužaviete. Viskas pritaikyta neįgaliųjų poilsiui.

Koordinatės: 56.267024, 24.753646

Barsuko olos pažintinis -geologinis takas

Siekiant supažindinti su karstiniais reiškiniais ir užtikrinti patogią smegduobių apžvalgą, 2012 metais šalia „Barsuko olos“ buvo įrengtas 700 m ilgio geologinis takas su laiptais, tilteliais ir informaciniais stendais. Šis takas vingiuoja per 2,5 ha teritoriją, jungdamas žinomas smegduobes „Geologų duobė“, „Lapės ola“, „Barsuko ola“ ir kitas išraiškingas, senas smegduobes su devono uolienų atodangomis.

Koordinatės: 56.210062, 24.692833

Pažintinis takas Kirkilų kraštovaizdžio draustinyje

Pažintinis takas su pontoniniais tilteliais. Tai puiki galimybė pamatyti Kirkilų karstinius ežerėlius iš arčiau bei išvysti juose vykstančius procesus bei verdantį įvairių organizmų gyvenimą. Kirkilų karstiniai ežerėliai susiformavo vykstant karstiniams procesams ir yra jauniausi tokio tipo ežerėliai Europoje.

Koordinatės: 56.247913, 24.690966

Jaunimo parkas

Koordinatės: 56.212615, 24.773298

Dauguviečio parkas

Koordinatės: 56.189112, 24.764452

Rotary takas

Koordinatės: 56.211371, 24.769763

Vabalninko parkas

Koordinatės: 55.983407, 24.746140

Pabiržės parkas

Koordinatės: 56.183692, 24.638310

Karstinės įgriuvos

Biržų krašte pasakyti žodžiai „Kad tu prasmegtum...“ gali išsipildyti tiesiogine prasme. Požeminiam vandeniui gelmėse išplovus tirpius gipso, klinčių, dolomito, kreidos ar druskos klodus, įgriūva žemė – susidaro karstinės įgriuvos, vadinamos smegduobėmis. Jų rajone jau skaičiuojama apie 9000 ir jų nuolat daugėja.

Lapės ola

Ši smegduobė tarp kitų išsiskiria tuo, kad joje apstu chaotiškai suvirtusių vienas ant kito ir greta dolomito su gipso tarpsluoksniais luistų. Žvelgiant per properšas po jais, matosi, kad smegduobės apačia yra daug giliau. Lapės ola yra visą laiką sausa – joje ir pavasarį, tirpstant susikaupusiam sniegui, vanduo neužsistovi, vadinasi, ši įgriuva dugne turi dar neužakusių kiaurymių, susietų su, karstėjant uolienoms, atsiradusiomis ir požemiu nusitęsusiomis ertmėmis. Tokiu vardu pavadinta todėl, kad joje esančiuose urvuose gyvena lapės.

Koordinatės: 56.21026, 24.691627

Geologų duobė

Smegduobė įgriuvo 2003 m. balandžio 22 d. – kelios dienos prieš paskutinį balandžio savaitgalį švenčiamą Lietuvos geologų dieną. Todėl ir pavadinta tokiu vardu. 2004 m. gruodžio 13 d. už 1 metro nuo Geologų duobės šiaurės vakarinio krašto atsivėrė dar viena karstinė įgriuva. Ji buvo netaisyklingo piltuvo formos, jos sienelės buvo kabančios ir vertikalios. Viršutinėje karstinės įgriuvos dalyje matėsi moreninis priemolis, o po juo – viršutinio devono Tatulos svitos uolienos. 2005 m. pradžioje abi smegduobės susijungė ir dabar sudaro vieną karstinę įgriuvą.

Koordinatės: 56.210126, 24.693124

Karvės ola

Pati žymiausia ir didžiausia smegduobė – „Karvės ola“. Tai yra beveik apskrita, piltuviška karstinė smegduobė. Speleologai mano, kad jai apie 200 metų. Jos skersmuo 10-12 metrų, gylis apie 12,6 m. Duobės dugne yra atvira kiaurymė. 9 m gylio karstinės įgriuvos dugne yra 5 atšakos ir 1,5 m gylio požeminis ežeriukas. „Karvės ola“ dar aktyviai vystosi. Jos parametrai, urvų ilgis, smegduobės forma, kitos tuštumos keičiasi. Sakoma, kad kažkada šioje vietoje prasmego karvė – prie uolos liko tik grandinės galas.

2023 m. Karvės olos dugne atsivėrė naujas urvas.

Koordinatės: 56.206752, 24.69427

Ievos duobė

Ievos duobė – tai mažai tyrinėta karstinės kilmės smegduobė Biržų rajone, įtraukta į valstybės saugomų geologinių objektų sąrašą. Visai netoli žymiosios Karvės olos esanti įgriuva pasitinka siaurutėle anga, speleologų vadinama „škurniku“.

Už angos slepiasi net 7 m ilgio ir 2,5 m aukščio vagą išraičiusi vingiuota kalnų upė – meandras. Dalis jo apsinešusi smėliu, apkritusi šakomis ir šienu. Čia pat, centrinėje vagos dalyje, atsivėrusi anga nusidriekia daugiau nei 2 metrus, o viena panašaus dydžio landa žiojėja prie pat įėjimo. Iš viso tunelių ilgis siekia apie keliolika metrų.

Koordinatės: 56.204824, 24.69659

Velykų duobė

Velykų duobė yra Karajimiškio kraštovaizdžio draustinyje. Velykų duobė atsivėrė 1981 m. balandžio 18 d. Taip pavadinta, kadangi įgriuvo per Velykas. Duobės matmenys: skersmuo 19,9 x 19,5 m, gylis – 6 m. Velykų duobė sausa, priaugusi medžių. Velykų duobės šlaitai – kvartero nuogulos. Tai natūrali karstinė įgriuva, kurios šlaitai jau pilnai susiformavę, stabilūs.

Koordinatės: 56.20658, 24.697371

Klevų duobė

Klevų duobė - natūrali smegduobė. Klevų duobė geriausiai prieinama apžiūrėjimui iš pietinės pusės, iki kur nuo kelio Kauniai-Karajimiškis atveda lauko keliukas. Ypač gerai matosi visa smegduobė ankstyvą pavasarį, kol dar neišlapoję krūmai bei medžiai, arba vėlyvą rudenį - nukritus lapams, tačiau ne mažiau įspūdingai atrodo ir klevams rudenį ėmus geltonuoti, rausti.

Koordinatės: 56.207498, 24.690712

Atodangos

Muoriškių atodanga

Atodanga yra natūrali, atsiradusi kaip Nemunėlio upės ilgalaikės giluminės ir šoninės erozijos pasekmė. Įspūdingiausias stačiasienės atkarpos ilgis palei Nemunėlio upę siekia 80 m, atodangos aukštis apie 7,5 m. Prie Nemunėlio upės vandens dominuoja melsvo mergelio ir molio sluoksniai, kurių paviršiuose randamos smulkios kriauklelės. Tai labia įsimenanti ir išvaizdi skardingo šlaito atkarpa Nemunėlio slėnyje. Atodangoje matomos Devono uolienos labai pakitusios dėl perkristalizacijos, dedolomitizacijos, silicizacijos, dolomitmilčių susidarymo.

Koordinatės: 56.411401, 24.803576

Dolomitinė atodanga Velniapilio ola

Dolomitinė atodanga, esanti Nemunėlio upės kairiajame krante, turinti valstybės saugomo geologinio gamtos paminklo statusą nuo 1964 m. Apie šią vietą sukurta daug padavimų, pasakojama, kad tai buvusi velnio buveinė, kurioje prieglobstį rasdavo negandų apsupti kaimo vyrai. Velniapilio atodanga susideda iš devono periodo jūrinės ir lagūninės kilmės uolienų, o jos aukštis siekia 5 metrus, ilgis – 8 metrus. Kiek aukščiau už Velniapilio atodangos susiliejimo su viršutine šlaito dalimi, ant slėnio ribos, yra ovali, 10-12 metrų skersmens ir iki 2,0-2,5 metro gylio sena karstinė įgriuva.

Koordinatės: 56.386155, 24.702876

Tabokinės atodanga

Atodangoje atsiveria devono laikotarpio dolomito sluoksnis. Iki 10 m aukščio Nemunėlio kranto atodanga driekiasi per 100 m. Apatinėje jos dalyje yra melsvai pilko molio, pilkšvo dolomito, mergelio, gelsvų dolomitmilčių, klinties, konglomerato ir brekčijos sluoksniai. Viršutiniame atodangos sluoksnyje iki 60 cm storio yra plokštėto kieto dolomito, vietomis atodanga per 4 m iškilusi iš kranto. Paviršiniuose Įstros svitos sluoksniuose yra 4−30 cm dydžio silicitų (titnagų) konkrecijų, limonito lizdų ir pirito drūzų, kalcito kristalų bei gyvūnų kiautelių atspaudų.

Koordinatės: 56.410314, 24.832818

Riedulynai, akmenys

Juodžionių riedulynas

Nuo Parovėjos kaimo pavažiavus apie 1,5 km išvysite Juodžionių riedulyną – tarp išretintų krūmokšnių esančią labai kupstuotą, vietomis padrėkusią pievą. Joje visi kupstai – tai žemės paviršiuje iškilę masyvūs rieduliai.

Koordinatės: 56.24261, 24.886388

Kadarų akmuo

Dubenėtasis akmuo su ženklais Kadarų miške. Laikomas didžiausiu Šiaurės Lietuvos akmeniu. Datuojamas pirmu tūkstantmečiu prieš Kristų–antru tūkstantmečiu po Kristaus. Valstybės saugomas archeologijos paminklas (nuo 1992).

Pilkai rausvo granito akmuo yra netaisyklingo pavidalo, primena dvišlaitį stogą, 6,7 m ilgio, 3,1 m pločio ir 1,3 m aukščio virš žemės viename gale, 4,1 m pločio ir 2,1 m aukščio kitame gale. Akmenyje yra apie 30 dubenėlių ir natūralus įdubimas, vadinamas velnio pėda. Iškalti ženklai – figūra, panaši į verpstę arba persmeigtą širdį, su ja apačioje kertasi pasviras dvigubas kryžius, virš jų yra dar viena smailiagalė figūra.

Apie 1930 netoli akmens buvo rastas akmeninis kirvukas su apvalia pentimi.

Koordinatės: 56.080121, 24.914453

Kiršonių akmuo

Gamtos paveldo objektas Kiršonių akmuo yra Biržų rajone, Pabiržės seniūnijoje, Kiršonių kaime. Jo sudėtis – rausvas granitas, matmenys: 5,05 m ilgio, 3,44 pločio.

Tai – didžiausias riedulys Biržų regioninio parko teritorijoje ir vienas iš didžiausių Biržų rajone. Jis atneštas ledyno paskutinio ledynmečio metu prieš 10 000 metų.

Koordinatės: 56.194456, 24.609664