Architektūra

Biržų pilis, Kirkilų apžvalgos bokštas, pėsčiųjų tiltai, aikštės ir skverai, dvarai ir kiti architektūros objektai Biržuose ir Biržų rajone.

Biržų pilies rūmai

XVI-XVII a. Biržų pilis yra reikšmingas Lietuvos ir šiaurės rytų Europos civilinės bei karinės statybos pavyzdys, atspindintis naujus kariavimo būdus ir fortifikacijos metodus.

Pirmoji pilis buvo renesansinio planavimo su gotikos reliktais, turėjo itališkų bastionų sistemą ir žemės pylimus. Po 1626 m. Kristupo Radvilos pradėtos rekonstrukcijos, pilis buvo modernizuota pagal Nyderlandų bastioninių pilių tipą, įrengti aukšti pylimai, gilios perkasos ir didesni mūriniai pastatai. Vėlyvojo renesanso bruožus atspindinčios rūmų architektūros kompozicijoje išsiskiria simetriškas planas, arkadų galerijos ir dekoratyvinės detalės, o inžineriniai sprendimai, kaip medinis tiltas su keltuvais, sustiprino pilies gynybinius pajėgumus.

Adresas: J. Radvilos g. 3, Biržai

Evangelikų reformatų bažnyčia

Bažnyčia pastatyta 1874 m. Biržų evangelikų reformatų parapijiečių lėšomis pagal Rygos architekto Heinrich Schell projektą.

Neogotikos stiliaus bažnyčia primena Radvilas, kurie rėmė ir platino šį tikėjimą. Ji tapo Šiaurės Lietuvos reformacijos centru. Bažnyčioje išlikęs vientisas unikalus neogotikinis interjeras: stalai, suolai, didelė vargonų pakyla su vargonais, sakykla. Visa bažnyčios vidaus įranga padaryta iš medžio.

Adresas: Reformatų g. 5, Biržai

Biržų pilis
Biržų pilis
Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia
Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia
Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia

Bažnyčia turi baroko ir klasicizmo bruožų, yra halinė, stačiakampio plano, su dviem bokštais, kurių aukštis siekia 43 m. Jos vidus yra 3 navų, atskirtų pilioriais, su kryžminiais skliautais. Viduje yra saugomi vertingi meno kūriniai, įskaitant klasikinio stiliaus mūrinius altorius su dailininko Vladislovo Majerovskio ir Vaitiekaus Gersono nutapytais paveikslais bei Pranciškaus Andriolio skulptūras ir gipsatūras. Bažnyčioje stovi vienas didžiausių pneumatinių instrumentų Lietuvoje – 1935 m. meistro Jurgio Astrausko pagaminti vargonai, turintys 28 registrus, tris manualus ir pedalus.

Adresas: J. Radvilos g. 5, Biržai

Pėsčiųjų tiltas per Širvėnos ežerą

Širvėnos ežero tiltas – ilgiausias Lietuvoje pėsčiųjų tiltas, nutiestas per dirbtinį Širvėnos ežerą. Tiltas jungia Biržų miestą su šiaurės rytiniame ežero pakraštyje esančiu Astravo dvaru.

Širvėnos pakrantė pasiekiama iš Atgimimo g. Biržuose. Tai seniausias Lietuvoje dirbtinis ežeras, kuris susidarė 1575 m. užtvenkus Apaščios ir Agluonos upelius, ruošiantis Biržų tvirtovės statyboms.

Vieno garsiausių Biržų krašte statinio ilgis – 525 m, plotis – 2,45 m

Adresas: 56.211191, 24.769184

Pėsčiųjų ir dviračių tiltas per Apaščios upę

Maždaug 84 metrų ilgio vingiuotas tiltas, jungiantis miesto dalį prie Biržų evangelikų reformatų bažnyčios su kitoje upės pusėje esančia Latvygalos gatve. Naktį tiltas būna apšviestas, todėl verta aplankyti tiek dienos, tiek nakties metu.

Adresas: Latvygalos g. 27, Biržai

Kirkilų apžvalgos bokštas

Biržų regioninio parko teritorijoje prie Kirkilų karstinių ežerėlių pastatytas apžvalgos bokštas, kurio forma primena kanoją arba grimztančią valtį. Bokšto aukštis – beveik 32 metrai. 30 metrų aukštyje esančios apžvalgos aikštelės plotas – beveik 30 kvadratinių metrų. Pirmajame aukšte yra 27,75 m2 amfiteatras žmonių susibūrimams, nedideliems renginiams ar tiesiog poilsiui. Užlipus į apžvalgos bokštą atsiveria nuostabūs vaizdai – 30 vandens pilnų smegduobių, vadinamų Kirkilų draustinio ežerėliais,

Adresas: 56.248436, 24.690898

Siaurojo geležinkelio kompleksas

Unikalus XX a. siaurojo geležinkelio kompleksas turi istorinę architektūrinę ir kraštovaizdinę vertę. „Siaurukas“ – tai 750 mm pločio vėžės geležinkelis, ilgiausias Europoje ir vienas unikaliausių mūsų šalies paveldo objektų, todėl išlikę siaurojo geležinkelio ruožai yra saugoma kultūros vertybė.

Adresas: 56.200905, 24.747284

siaurojo geležinkelio kompelksas Biržuose, siaurukas
siaurojo geležinkelio kompelksas Biržuose, siaurukas
Astravo dvaro buvusios arklidės

Antras Tomo Tišeckio projektuotas statinys arklidė - ratinė su maniežu. Pastatas mūrytas iš raudonų plytų ir skaldytų akmenų. Kultūros paminklų apsaugos įstaiga Astravo sodybą įtraukė į kultūros objektų sąrašą ir uždraudė imtis bet kokių su ja nesuderinamų remonto darbų. Dvaro arklidėje tebėra „Siūlo“ gamybinės patalpos.

Adresas: 56.220936, 24.770854

Senoji Astravo užtvanka

1860 m. pastatytas tiltas - užtvanka, iki 1986 m. laikęs Širvėnos ežero vandenis. Arkinę užtvanką 1860 metais Astrave pastatė grafas Jonas Tiškevičius. 2005 metais ji buvo restauruota. Astravo užtvanka įrašyta į Saugomų kultūrinių vertybių registrą kaip Astravo dvaro komplekso dalis.

Adresas: 56.221781, 24.76262

Jansono rūmai (senasis paštas)

Žinomiausias ano meto Biržų verslininkas, fabrikantas Teodoras Jansonas, 1903 metais mieste pasistatė dviejų aukštų mūrinį namą. Tai buvo antrasis mūrinis namas Biržuose (pirmasis – dar Radvilų laikais statyta „baltoji aptieka“). Kaip ir kiti T. Jansono pastatai, raudonų plytų namas išsiskyrė centriniu rizalitu su trikampiu frontonu ir apskritu langu jame. Pastato langai arkų formos, fasadą juosia dekoratyvus plytų karnizas. Akylesni gali įžiūrėti pastate likusias sviedinių paliktas žymes, kai 1944 metais Biržai ne kartą ėjo iš rankų į rankas, vyko artilerijos šaudymai. Rūmuose iki mūsų dienų yra išlikusios puošnios krosnys, mediniai ir teraciniai (mozaikiniai) laiptai su baliustradomis.

Sužinokite daugiau: STRAIPSNIS

Adresas: Vytauto g. 23, Biržai

Dvarai

Astravo dvaras

Astravo dvaro sodyba – viena raiškiausių XIX a. romantizmo architektūros sodybų Lietuvoje. Išsidėsčiusi Astrave, Širvėnos ežero pusiasalyje, patogiai pasiekiama iš Biržų pėsčiomis Širvėnos ežero tiltu.

Adresas: Astravo g. 17, Biržai

Skrebiškio dvaro fragmentai

Telikę sodybos fragmentai. Dvaro rūmų griuvėsiai rodo, kad rūmai buvo iš akmenų mūro, su raudonų plytų langų apvadais. Pagal statinių stilių ir medžiagas spėjama, kad sodyba statyta XIX a. pirmojoje pusėje, ar vėliau. Akmenų ir plytų mūro derinys būdingas to meto šiaurės Lietuvos dvarų pastatams.

Adresas: Skrebiškis

Mantagailiškio dvaras

Mantagailiškio dvaras, kilęs nuo Montigailų bajorų, perėjo kelias rekonstrukcijas, ypač XIX a., kai buvo pastatyti klasicistiniai rūmai ir suformuotas peizažinis parkas. Šiuo metu dvarą restauruoja nauji savininkai, atlieka archeologinius tyrimus ir tvarko parką, kur vyksta „Monteball“ turnyrai.

Adresas: Mantagailiškis

Butautų dvaras

Butautų dvaras, žinomas nuo 1750 m., garsėjo alaus gamyba, kuri tęsėsi net per sunkius istorinius laikotarpius. Po atstatymo 2006 m. Dariaus Vizbaro iniciatyva, dvaras vėl gamino alų ir priėmė lankytojus degustacijoms, tačiau šiuo metu degustacinės programos nevykdomos.

Adresas: Butautai

Aikštės, skverai

Nepriklausomybės aikštė

Nepriklausomybės aikštė, esanti šalia Šv. Jono Krikštytojo bažnyčios, savo pavadinimą gavo 1931 metais, kai buvo pastatytas paminklas Žuvusiems už Lietuvos nepriklausomybę ir suformuotas skveras aplink jį. Antrojo pasaulinio karo metu aikštės pastatai buvo sugriauti, tarybiniais metais aikštė rekonstruota, bet neprigijo kaip miesto reprezentacinė aikštė. 2021 m. oficialiai suteiktas Nepriklausomybės aikštės pavadinimas.

Adresas: Vytauto g., Biržai

Juliaus Janonio aikštė

Julius Janonis – lietuvių poetas, revoliucionierius, kovojęs už socialinę nelygybę, gimęs Biržų rajone. Jo garbei 1976 m. miesto centre buvo pastatytas skulptoriaus K. Bogdono sukurtas paminklas.

Šiuo metu aikštė yra rekonstruota, veikia muzikinis fontanas, atnaujintos erdvės.

Adresas: J. Janonio aikštė, Biržai

Nepriklausomybės aikštė
Nepriklausomybės aikštė
Juliaus Janonio aikštė Biržuose, lankytinos vietos, Biržai
Juliaus Janonio aikštė Biržuose, lankytinos vietos, Biržai
Jono Meko skveras

Bendra erdvė, skirta Jonui Mekui. Mažosios architektūros meno kūrinio skulptorius Marius Norkus.

Jonas Mekas gimė 1922 12 24 Semeniškiuose, Papilio valsčiuje. Išeivijos meninkas Jonas Mekas – vienas žymiausių avangardinio kino kūrėjų ir propaguotojų, poetas, kino kritikas, Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas, apdovanotas ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Didžiuoju kryžiumi.

Adresas: Vytauto g. 10, Biržai

Aikštė prie evangelikų reformatų bažnyčios

Aikštėje yra suprojektuotos 144 stovėjimo vietos transporto priemonėms, įrengtos elekromobilių įkrovimo stotelės, vaikų žaidimo aikštelė.

Adresas: Biržai, 41175 Biržų r. sav.

vaikų žaidimų aikštelė Biržuose, lankytinos vietos su vaikais, Biržai, turizmas
vaikų žaidimų aikštelė Biržuose, lankytinos vietos su vaikais, Biržai, turizmas

Tarpukario modernizmas Biržuose

Modernizmo architektūra – bene vienintelis pasaulinės architektūros stilius, vadinamas lietuviškuoju, o Europos ir viso pasaulio modernizmo architektai mokėsi iš mūsų architektų.

Modernioji architektūra išsiskiria vadinamuoju plokščiu horizontalumu, lenktomis formomis, stačiais kampais, vertikaliomis briaunomis. Ritmas ir proporcijos tapo svarbiausiu estetiniu matu. Tačiau architektai nevengė pastatų fasadus pagyvinti ir prasminiais tautiniais simboliais bei ornamentais. Būdingas ir naujų medžiagų – geležies, stiklo, betono ir kt. – pritaikymas. Modernizmo architektūros pastatuose dažni kampiniai įėjimai ir langai, naudotas itin kokybiškas tinkas, taip pat daug dėmesio skiriama vidaus erdvių planavimo meistriškumui.

© Dalius Mikelionis

„Saulės“ gimnazijos rūmai

Vytauto Landsbergio-Žemkalnio palikimas – „Saulės“ gimnazijos rūmai, puošti į akis nekrentančiomis puikiomis stilizuotomis dorėninėmis kolonomis. Tuo metu tai buvo viena iš prabangiausių gimnazijų Lietuvoje.

Vytauto g. 45

Šiame pastate suderinti visi moderno bruožai – ir plokščias horizontalumas, išreikštas horizantaliomis fasadą kertančiomis linijomis, lenktos formos derinamos su stačiais kampais, vertikaliomis briaunomis. Pastato akcentas – ovalo formos langelis virš antrojo aukšto laiptinės. Tokie pastatai buvo ypač madingi Berlyne, vėliau – ir Kaune kaip turtingų žmonių užmiesčio vilos.

Biržų banko rūmai

M. Songailos palikimas – Žemės ūkio banko pastatas su moderno stiliaus Gediminaičių stulpų kontūrus atkartojančiu žibintu prie vartų.

Viduje pasitinka didžiulės erdvės, gerai suplanuoti langai ir elegantiški tipiniai art deco interjerai pastato viduje bei nuostabi lietuvišku tautiniu lovatiesių ornamentu dekoruota metaline tvora ir tuo pačiu motyvu puošti laiptų turėklai pastato viduje.

Rotušės g. 17

Kampinis įėjimas, išsiskiria pusapvaliu išsikišusiu šoniniu fasadu, įmantri horizantaliomis linijomis puošta kolona prie įėjimo, o ypatingo žavesio jam suteikia antrojo aukšto metalininė balkonėlio tvorelė su arfų motyvais.

Rotušės g. 19

Žymaus Biržų notaro, visuomenės veikėjo ir kultūrininko P. Lemberto namas. Po renovacijos jis taip ir traukia akį santūriomis ir elegantiškomis dekoro detalėmis. Deja antrame aukšte esantis balkonėlis prašosi kitokio sprendimo – matyti, kad jis darytas ne tarpukaryje, o gerokai vėliau…

modernizmas Biržuose
modernizmas Biržuose
Kęstučio g. 6

Projektuotas vieno iš žymiausių Lietuvos architektų Karolio Reisono. Spėjama, kad jis projektavo ir šalia esantį pastatėlį su bokšteliu (Kęstučio g. 4).

Papilio Nekaltosios Švč. Mergelės Marijos bažnyčia

Architekto Felikso Vizbaro palikimas Biržų rajone, 1927-1936 m. pastatyta bažnyčia.

Naujoji sinagoga, Karaimų g. 15

Žydų sinagoga pastatyta 1938 metais pagal Rygos architekto M. Lurje projektą. Pagal tą patį projektą šalia buvo pastatyta ir antra sinagoga - dabartinėje S. Dagilio gatvėje.

Katalikų bažnyčios klebonija

Pastatyta 1931 m. Plokščias horizontalumas, lenktos formos, statūs kampai, vertikalios briaunos.

Kęstučio g. 4

Spėjama, kad šį pastatėlį su bokštu projektavo Karolis Reisonas.

Biržų rotušė

Rotušė pastatyta 1923 m. Autorius — Biržų apskrities technikas Č. Brudnochas. Tai pirmasis modernizmo stiliaus pastatas Biržuose.

Fasadą puošė skautų ženklas – lelija. Vieta herbui ir dabar yra ant frontono, tačiau sovietiniais metais skautų ženklo niekas neatkūrė.

modernas Biržuose
modernas Biržuose
Savivaldybės rūmai

Be puošybų, kolonų, pastatyti praktiškai.